Перевод: со всех языков на все языки

со всех языков на все языки

dar malón

  • 1 malón

    m Ю. Ам.
    dar malón — совершить набег, неожиданно напасть на врага
    2) вероломство, измена, предательство

    БИРС > malón

  • 2 malón

    I m; Ю. Ам.; инд.
    неожи́данное нападе́ние инде́йцев, неожи́данный набе́г инде́йцев
    ••

    dar malón — соверши́ть набе́г, неожи́данно напа́сть на врага́

    II m; Ю. Ам.; инд.; нн.
    вероло́мство, изме́на, преда́тельство

    Diccionario español-ruso. América Latina > malón

  • 3 malón

    m Ю. Ам.

    dar malón — совершить набег, неожиданно напасть на врага

    2) вероломство, измена, предательство

    Universal diccionario español-ruso > malón

  • 4 dar un malón a u.p.

    • udělat komu podraz
    • udělat komu podtrh
    • zrádně přepadnout koho

    Diccionario español-checo > dar un malón a u.p.

  • 5 amalioti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > amalioti

  • 6 apsakinėti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > apsakinėti

  • 7 apsakoti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > apsakoti

  • 8 armazuoti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > armazuoti

  • 9 armėti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > armėti

  • 10 ausčioti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > ausčioti

  • 11 aušuoti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > aušuoti

  • 12 babaliuoti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > babaliuoti

  • 13 balabasyti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > balabasyti

  • 14 balazyti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > balazyti

  • 15 balbatuoti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > balbatuoti

  • 16 barbasuoti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > barbasuoti

  • 17 barškaliuoti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > barškaliuoti

  • 18 baškėti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > baškėti

  • 19 belsti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > belsti

  • 20 blabėti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > blabėti

Страницы

См. также в других словарях:

  • Segundo Malón de la Paz — El Segundo Malón de la Paz fue una marcha de protesta de los pueblos originarios del NOA noroeste de Argentina, demandando la restitución de sus irredentas tierras. Comenzó el 7 de agosto de 2006 en la provincia de Jujuy. Malón es una palabra… …   Wikipedia Español

  • Völker und Gruppierungen im Star-Trek-Universum — Emblem der Vereinigten Föderation der Planeten In den Fernsehserien und Filmen des Star Trek Universum werden Hunderte verschiedene fiktive Spezies dargestellt und/oder erwähnt. Dieser Artikel beschreibt ausschließlich jene Völker, die in Star… …   Deutsch Wikipedia

  • Ba'ku — Dieser Artikel oder Abschnitt ist nicht hinreichend mit Belegen (Literatur, Webseiten oder Einzelnachweisen) versehen. Die fraglichen Angaben werden daher möglicherweise demnächst gelöscht. Hilf Wikipedia, indem du die Angaben recherchierst und… …   Deutsch Wikipedia

  • Bajoraner — Dieser Artikel oder Abschnitt ist nicht hinreichend mit Belegen (Literatur, Webseiten oder Einzelnachweisen) versehen. Die fraglichen Angaben werden daher möglicherweise demnächst gelöscht. Hilf Wikipedia, indem du die Angaben recherchierst und… …   Deutsch Wikipedia

  • Cardassianer — Dieser Artikel oder Abschnitt ist nicht hinreichend mit Belegen (Literatur, Webseiten oder Einzelnachweisen) versehen. Die fraglichen Angaben werden daher möglicherweise demnächst gelöscht. Hilf Wikipedia, indem du die Angaben recherchierst und… …   Deutsch Wikipedia

  • Die Borg — Dieser Artikel oder Abschnitt ist nicht hinreichend mit Belegen (Literatur, Webseiten oder Einzelnachweisen) versehen. Die fraglichen Angaben werden daher möglicherweise demnächst gelöscht. Hilf Wikipedia, indem du die Angaben recherchierst und… …   Deutsch Wikipedia

  • Ferengi — Dieser Artikel oder Abschnitt ist nicht hinreichend mit Belegen (Literatur, Webseiten oder Einzelnachweisen) versehen. Die fraglichen Angaben werden daher möglicherweise demnächst gelöscht. Hilf Wikipedia, indem du die Angaben recherchierst und… …   Deutsch Wikipedia

  • Infinite Diversity in Infinite Combination — Dieser Artikel oder Abschnitt ist nicht hinreichend mit Belegen (Literatur, Webseiten oder Einzelnachweisen) versehen. Die fraglichen Angaben werden daher möglicherweise demnächst gelöscht. Hilf Wikipedia, indem du die Angaben recherchierst und… …   Deutsch Wikipedia

  • Jem Hadar — Dieser Artikel oder Abschnitt ist nicht hinreichend mit Belegen (Literatur, Webseiten oder Einzelnachweisen) versehen. Die fraglichen Angaben werden daher möglicherweise demnächst gelöscht. Hilf Wikipedia, indem du die Angaben recherchierst und… …   Deutsch Wikipedia

  • Klingon — Dieser Artikel oder Abschnitt ist nicht hinreichend mit Belegen (Literatur, Webseiten oder Einzelnachweisen) versehen. Die fraglichen Angaben werden daher möglicherweise demnächst gelöscht. Hilf Wikipedia, indem du die Angaben recherchierst und… …   Deutsch Wikipedia

  • Klingone — Dieser Artikel oder Abschnitt ist nicht hinreichend mit Belegen (Literatur, Webseiten oder Einzelnachweisen) versehen. Die fraglichen Angaben werden daher möglicherweise demnächst gelöscht. Hilf Wikipedia, indem du die Angaben recherchierst und… …   Deutsch Wikipedia

Поделиться ссылкой на выделенное

Прямая ссылка:
… Нажмите правой клавишей мыши и выберите «Копировать ссылку»